kliudyti

kliudýti, kliùdo (kliùdžia, -ija N), kliùdė (-ijo N) K 1. tr., intr. SD300 daryti kliūtis, trukdyti: Žmonės jam kliudė eit P.Cvir. Nekliudomo kolonijų ir priklausomųjų šalių išnaudojimo ir engimo era praėjo rš. Giedu sau: nepatinka – neklausyk, bet giedoti nekliudyk KrvP(Vlk). Niekas jau nekliudo valkioti šapelius Žem. Nieko nekliudo apsirikimai; ko vienas negal atspėti, pagelbės antras ir trečias A1885,30. Tu jo nekliudýk, anas vaikščiauna ne sa[vo] paroj (iron. kaip kvailas) Arm. Aktįsiai (akivalkos) kliūdo vyzį (vyzdį) Varn. Kliudė ir tai, jog stovėjo ant žemės, o buvo mažo augliaus DP574. 2. tr. daryti, kad užkliūtų, liestųsi: Kam kliudai ašį su ašia? J. Kliudau kojas, kad yr kas po taku padėtas, ir apsibrindu J. | refl.: Kojos kliudỹsis až žemės Lz. Kliùdos vežimas į tvorą, važiuojant ankšta ūlyčia J. Anie turi apsijuost ir apsipašyt, idant jiemus sunkumas ir ilgumas apvalkalo ant kelio nekliudytųs DP552. 3. tr. liesti, siekti, imti: Nekliudýk tu šito vaiko Ut. Nekliudýk manęs, tavo rankos paišinos Prl. Kam kliudaĩ jo žaislus? Ktk. Niekas tavęs nekliùdo, ir sėdie (sėdėk) Ad. Nekliudýk jo nei geru, nei blogu Rod. Kas čia tokį daiktą kliudỹs?! Sdk. Kas ne tavo, tai nekliudýk! Slk. Nekliùdž tu itos ašaraitės pieno Arm. Aš jo ir pirštu nekliudžiaũ, o jis matai kaip man Trgn. Kad ir kiek miškų vertelgos siūlė žmonėms, kad ir kaip gundė, senų pušų niekas nekliudė (nesutiko kirsti) V.Krėv. Galit eit, šuo nekliudỹs Vlk. Žemės nekliùdo, kap eina (juok.) Lp. Sėskit, sveteliai, kliudykit (imkit), kas kam patinka Šmn. Davė jam pinigų ir raštą, kad nėkas jo nekliudytų M.Valanč. | prk.: Šioj knygoj ir mano tėtė kliudomas (minimas, apie jį rašoma) rš. Aleksandrovas ieško vieno mokslo, politikos nekliudžia A.Baran. ^ Nekliudž Grigo, kad ažmigo: kap prabus, visiem bus Tvr. Visi lietūs mane lyja, visi vėjai mane pučia, visi mane kliudo (visiems aš kliūvu) J.Jabl. | refl. tr.: Neskliudýk (neliesk) mergos, merga kai votis Rod. 4. intr., tr. pataikyti; užgauti; pakliūti: Kliudė man akmeniu galvon J.Jabl. Akmuo kliùdė šuniui tik per uodegą Ktk. Galva kliùdė sofon [griūdamas] Lp. Šovė ir nekliùdė Lp. Kliudomasis (kaunamasis) šaudymas rš. Jis gerai savo šautuvu kliudo Lš. Man rodžias, kad jį kliùdė kulka Vv. Jau aš nekliudžiaũ namų (namo nebeužsukau) – tiesiog pas Adomuką! Lp. | Jei nori tad kliudyt (patekti) ing dangų, turi sekti mane brš. ^ Jį kuo mesi, tuo kliudýsi (jis didelis nusikaltėlis) Ds. Šunį mestai pagaliu, tai mergą kliudýtai (tiek jų daug) Lp. 5. tr. užklupti: Na, kur tę tave kliùdė tas lietus, kad visai menkai lijo? Rdm. | Kur tu tada tuos šalčius kliudeĩ (kur jie tave užklupo)? Lp. 6. tr. pjudyti: Vilką šuniu kliudžiaũ Lp. Per laukelį [našlelį] šunkeliais kliudýtau Rtn. 7. tr. daryti, kad įkliūtų, įpainioti (į bėdą): Jeigu nutvers, tu mane nekliudyk Pn. Kitą kliudžiaũ ir pats įkliuvau į bėdą J. | refl.: Tu kliudais į bėdą, o aš išsikliudžiaũ J. 8. refl. stengtis iškliūti, išsikliudyti, vaduotis: Todėl aš iš daubos kliudausi brš. Svietui iš nagų kliudykis brš.

◊ į šìrdį kliudýti padaryti įspūdį, sujaudinti: Pirmosios dainos lietuviškai man širdin kliùdė A.Baran.

kur̃ kliùdė, kur̃ nekliùdė prastai (ką padarė): Koks čia sėjimas – kur̃ kliùdė, kur̃ nekliùdė (blogai pasėjo, tarpais nesėta paliko) Kp.

\ kliudyti; atkliudyti; dakliudyti; įkliudyti; iškliudyti; nukliudyti; pakliudyti; prakliudyti; prikliudyti; sukliudyti; užkliudyti